Gintas K + GyS

When the drumer is smoking

2009, netEP

[Con-V]

 

In 2006, me and GyS talked about collaboration, in which we could use each other's material. We exchanged the raw files. I completed my part, composed from his sounds (mostly guitar sound). In the middle of GyS' work his computer crashed and all his work was lost. Only my part left, and it is on this ep.

 

    

 

 

  

GyS+d.n.s.

„Conspiracy of Silence“

2006, CDr

Dehidral sound

 

Iššūkis mąstymui ir vaizduotei arba apie itin įdomią kolaboraciją

Jei man, rašant apie šį leidinį, reikėtų „New York Times" muzikos skiltyje išryškinti vedamojo antraštę, ji atrodytų taip: „Įdomiausiais (visoms prasmėms) kainozojaus eros lietuviškos „kreivos muzikos" fenomenas" ar labai panašiai. Sunkiai (iš)skirdamas, kokiomis metodologinėmis, vertybinėmis, filosofi-nėmis (ir t.t.) nuostatomis bei kategorijomis vadovaujuosi, pabandysiu argumentuoti, kodėl.


Leidyba/firma. Visų pirma, sveikinimai senai bran-dinto ir materializuoto kolaboracijų leiblo startavimo proga. Šio proveržio rezultatas - puikus sonorinių garsų (bri)koliažo albumas, kurį (su)kūrė du perspektyvūs jaunieji menininkai.


Dizainas ir vizualinė estetika nėra mano „temos“, tad apie jas nekalbėsiu, tik - mano nuomone, tai puikus, gražus, „deranti“ plokštuma.


Garsas. Du labai dinamiški bendro darbo kūriniai. Gitariniai saikingi pasažai, pulsuojantys nuo meditatyvaus embineto, nešantys ezoterinio pirmapradžio Garso reminiscencijas, peraugantys į daugiaplanį įtraukiantį tirštą siužetą. Tačiau tai nėra beprasmis „violation of the air“. 


Jei pradžioje dar bandžiau (at)skirti, kur „kas yra kas“ - labiau įelektrintas, skaitmeninių, virtualių prieskonių kepamas garso pyragas lyg ir yra d.n.s., o žaidybinis, kilpinis (bet pastarosios ne dinamiškos ir staigios, bet peraugančios, apaugančios, užaugančios garso gyvatės), ritmiškai tvinkčiojantis analoginis „dažnis“ - GyS, - jau pirmojo kūrinio viduryje, pamečiau visų siūlų galus,...


Antras kūrinys iš karto man pasirodė labiau „miego" estetikos... Žinoma, jame yra ir sujauktų/nešvarių momentų (pvz., kūrinio pabaigos „užkilimas“), o žinant abu garso menininkų kūrybą, ir kiek netikėtas - vaikų „dirbtinai“ kuriamo choro skaitmeninis rypavimas. Tačiau tai nemenkina garso ir pačios kūrybos originalumo bei vaizduotės.


Kadangi recenzijos žanras reikalauja, kad būtų ir pagrįstos kritikos, nereikia eliminuoti ir jos: kai kurie fone naudojami radijo skečai (pvz., germanų kalba kalbantis diktorius ar pan. ) kuria daugiaplanės muzikos erdvę, tačiau „atsijojus" kitus garsus, yra mažiau įdomūs (labiau statiški, palikti savieigai / ar enropijai, jais nemanipuliuojama). Nžn, ar tai trūkumas, ar privalumas, tačiau nesugebėjau rasti, kas yra tarp abiejų kūrinių bendra (išskyrus pulsuojančius ir augančius kilpinius masyvus). Bet, matyt, tokie ir yra bendro darbo (darbo kartu) netikėti viražai.


Nesinori vardinti kitų grupių, vengiu lyginimų (kokia prasmė, pvz., lyginti neįgalaus ir sveiko žmogaus poreikius > tai kvepia klinikiniu pasaulio matymu ar atsiduota kitokiomis fašistoidinėmis tendencijomis). Nors albumo pavadinimas skelbia, kad „tyla daroma slaptai“, reziumuočiau taip - nepaprastas susijaudinimas ir neprofaniškas prisilietimas prie GARSO!


[Darius Gerulaitis]